LISPA įstatai

Lietuvos išplėstinės slaugos praktikos ASOCIACIJA

ĮSTATAI

1. skirsnis. Bendroji dalis
   1. Lietuvos išplėstinės slaugos praktikos asociacija (toliau tekste – LISPA) – ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija.
   2. LISPA savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu, kitais teisės aktais ir šiais įstatais.
   3. Dokumentai ir kita informacija apie LISPA veiklą nariams turi būti lengvai prieinama ir pateikiama nedelsiant, LISPA nariui pareikalavus.
   4. Su vieša informacija – metine ataskaita – sudaromos sąlygos susipažinti LISPA buveinėje. Esant reikalui ši vieša informacija, pranešimai ar skelbimai skelbiami respublikiniuose ar regioniniuose laikraščiuose bei kitose visuomenės informavimo priemonėse.
   5. LISPA veiklos laikotarpis – neribotas.
   6. LISPA finansiniai metai – kalendoriniai metai.

2. skirsnis. Veiklos tikslai, sritys bei rūšys
   1. Pagrindiniai LISPA veiklos tikslai yra vykdyti įstatuose numatytą veiklą, atstovaujant LISPA narių interesams, ginant jų teises, koordinuojant LISPA narių veiklą, atstovaujant bei tenkinant kitus viešuosius interesus bei nacionalinį sveikatos interesą.
   2. siekdama savo tikslų, LISPA veikia šiose srityse:
      1. dalyvauja slaugos ir medicinos specialistų ir kitų komandinių organizacijų, valstybės kompetentingų institucijų ir kitų organizacijų, darančių įtaką LISPA narių interesams, veikloje, atstovaudama LISPA narių interesams; bendradarbiauja su išplėstinės praktikos slaugytojų studentų interesams atstovaujančiomis organizacijomis;
      2. dalyvauja išplėstinės slaugos praktikos specialistų mokymo programų kūrime ir tobulinime, užtikrinant grįžtamąjį ryšį apie jų įgyvendinimą ir trūkumus;
      3. plėtoja mokslo ryšius su užsienio išplėstinės slaugos praktikos specialistais, siekiant aukštesnės slaugos paslaugų kokybės;
      4. telkia LISPA narius įvairių projektų, programų įgyvendinimui, organizuoja mokymus, paskaitas, seminarus, mokslines – praktines konferencijas, parodas ir kitus renginius, rengia metodines priemones ir kitas kvalifikacijos kėlimo priemones LISPA nariams;
      5. siekia tinkamų darbo sąlygų, socialinių garantijų ir sąžiningo atlygio už darbą LISPA nariams;
   3. LISPA turi teisę tapti paramos gavėju ir įgyti teisę gauti paramą Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka įgijusi paramos gavėjo statusą.
   4. LISPA veiklos rūšys:
      1. Knygų leidyba;
      2. Laikraščių, žurnalų ar periodinių leidinių leidyba;
      3. Kita leidyba;
      4. Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamyba;
      5. Kino filmų rodymas;
      6. Kitas, niekur kitur nepriskirtas, švietimas;
      7. Švietimui būdingų paslaugų veikla;
      8. Bibliotekų ir archyvų veikla;
      9. Kitų, niekur kitur nepriskirtų, narystės organizacijų veikla.
3. skirsnis. LISPA nariai, jų teisės ir pareigos.
   1. LISPA nariai skirstomi į:
      1. tikruosius narius;
      2. asocijuotus narius;
      3. garbės narius.  
   2. Tikraisiais nariais gali būti Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniai asmenys, turintys Lietuvoje galiojančią bendrosios praktikos slaugytojo ir išplėstinės praktikos slaugytojo licenciją.
   3. Asocijuotais nariais gali būti 18 metų sulaukę veiksnūs Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių fiziniai asmenys, ir juridiniai asmenys.
   4. Asmenims, savo darbais nusipelniusiems LISPA, Prezidento arba Valdybos nario teikimu ir Visuotiniam susirinkimui pritarus gali būti suteikiamas LISPA garbės nario vardas.
   5. Tikrieji LISPA nariai turi tokias teises:  
      1. dalyvauti, teikti pasiūlymus bei pageidavimus ir balsuoti LISPA Visuotiniame susirinkime;
      2. rinkti ir būti išrinktu į LISPA valdymo organus;
      3. naudotis LISPA teikiamomis paslaugomis, baze, inventoriumi, dalyvauti LISPA organizuojamuose renginiuose;
      4. susipažinti su LISPA narių sąrašu bei kitais dokumentais ir gauti visą LISPA turimą informaciją apie jos veiklą;
      5. bet kada išstoti iš LISPA;
      6. kitas teisės aktuose ir šiuose įstatuose nustatytas teises.
   6. Asocijuoti ir garbės nariai turi visas tikrųjų narių teises, išskyrus teisę būti renkamais į LISPA valdymo organus.
4. 7. Garbės nariai patariamojo balso teise gali dalyvauti LISPA Valdybos posėdžiuose.
   8. Garbės nariai atleidžiami nuo nario mokesčio mokėjimo.
   9. LISPA nariai privalo:
      1. laikytis LISPA įstatų;
      2. nevykdyti LISPA tikslams ir interesams prieštaraujančios veiklos;
      3. vykdyti valdymo organų ir Visuotinio susirinkimo sprendimus;
      4. tausoti LISPA turtą.
      5. nustatyta tvarka mokėti nario mokestį.
      6. stojamojo įnašo ir nario mokesčio mokėjimo tvarka įtvirtinta LISPA reglamente.

4. skirsnis. LISPA naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš LISPA tvarka bei sąlygos
   1. Asmuo, norintis tapti tikruoju LISPA nariu, Prezidentui pateikia prašymą ir Lietuvoje galiojančios bendrosios praktikos ir išplėstinės praktikos slaugytojo licencijos numerį.
   2. Asmuo laikomas tapusiu tikruoju LISPA nariu nuo stojamojo mokesčio sumokėjimo dienos.
   3. Asmuo, norintis tapti asocijuotu LISPA nariu, pateikia Prezidentui prašymą.
   4. Asmuo laikomas tapusiu asocijuotu LISPA nariu nuo prašymo patvirtinimo datos.
   5. Kiekvienas LISPA narys turi teisę išstoti iš LISPA, apie savo ketinimą pranešęs raštu Prezidentui ir visiškai atsiskaitęs su LISPA.
   6. LISPA nariai pašalinami iš LISPA Valdybos sprendimu.
   7. LISPA nariai gali būti pašalinami iš LISPA Valdybos sprendimu, jeigu jie:
      1. nesilaiko LISPA įstatų;
      2. nevykdo LISPA organų sprendimų;
      3. nesumoka kasmetinio nario mokesčio už einamuosius metus.
      4. dalyvauja organizacijų, kurių tikslai bei uždaviniai prieštarauja LISPA veiklai, veikloje.
      5. vykdo LISPA tikslams ir interesams prieštaraujančią veiklą.
   8. Pašalinimo iš LISPA diena laikoma atitinkamo Valdybos sprendimo priėmimo diena, jeigu Valdyba nenustatė vėlesnės datos.
   9. Narystė LISPA baigiasi:
      1. Nariui mirus;
      2. Likvidavus asociaciją.

5. skirsnis. LISPA organai ir valdymas
   1. LISPA organai yra šie:
      1. Visuotinis susirinkimas;
      2. Valdyba – kolegialus LISPA valdymo organas;
      3. Prezidentas – vienasmenis LISPA valdymo organas;
   2. Visuotinis susirinkimas yra šaukiamas Valdybos sprendimu, arba, šių įstatų 5.12 punkte numatytu atveju – Prezidento sprendimu.
   3. Eilinis Visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas ne rečiau kaip kartą per metus.
   4. Neeilinis arba Pakartotinis Visuotinis susirinkimas sušaukiamas, jei to reikalauja Prezidentas, Valdyba, kai susirenka 1/3 LISPA narių. Neeilinis arba Pakartotinis Visuotinis susirinkimas privalo būti sušauktas ne vėliau kaip per 6 savaites nuo raštiško reikalavimo pateikimo Valdybos Pirmininkui dienos.
   5. Visuotinis narių susirinkimas:
      1. keičia LISPA įstatus;
      2. renka ir atšaukia Valdybos narius ir Prezidentą;
      3. nustato LISPA stojamojo įnašo ir nario mokesčio dydį, jų mokėjimo tvarką;
      4. per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos tvirtina LISPA metinę veiklos ataskaitą ir metinę finansinę atskaitomybę;
      5. priima sprendimą dėl LISPA pertvarkymo ar pabaigos (reorganizavimo ar likvidavimo);
      6. skiria audito įmonę, nustato audito paslaugų apmokėjimo sąlygas;
      7. tvirtinta LISPA garbės narius;
      8. steigia struktūrinius LISPA padalinius, priima sprendimus dėl filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo, filialų ir jų vadovų paskyrimo, tvirtina jų nuostatus;
      9. sprendžia kitus Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme ir šiuose įstatuose Visuotinio susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus, jei pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą tai nepriskirta kitų LISPA organų kompetencijai ir jei pagal savo esmę tai nėra valdymo organo funkcijos.
   6. Visuotinis narių susirinkimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 asociacijos narių. Visuotinio susirinkimo sprendimai priimami paprasta balsų dauguma (balsavimo metu susilaikę asmenys, laikomi balsavime nedalyvavusiais asmenimis). Sprendimai dėl LISPA reorganizavimo, likvidavimo, įstatų keitimo bei kitų klausimų, kuriuos susirinkimas pripažįsta esant ypatingos svarbos, yra priimami 2/3 Visuotinio susirinkimo dalyvių balsų dauguma.
      1. Į Visuotinį susirinkimą susirinkus mažiau narių nei nustatyta šių įstatų 5.6 punkte, turi būti šaukiamas Pakartotinis Visuotinis susirinkimas šių įstatų 5.4 punkte nurodyta tvarka. Pakartotinis Visuotinis susirinkimas turi teisę priimti sprendimus neįvykusio Eilinio ar Neeilinio Visuotinio susirinkimo darbotvarkės klausimais, nepriklausomai nuo Pakartotinio visuotinio susirinkimo dalyvių skaičiaus.
      2. Pranešimą apie šaukiamą Eilinį Visuotinį susirinkimą Valdybos pirmininkas arba Prezidentas privalo paskelbti internetiniame LISPA puslapyje bei informuoti narius el. paštu ne vėliau, kaip 30 dienų iki Visuotinio susirinkimo dienos, nurodant Visuotinio susirinkimo vietą, laiką ir darbotvarkę.
   7. Valdyba yra kolegialus LISPA valdymo organas.
   8. Valdybą sudaro 3 nariai.
      1. Visuotinis susirinkimas renka Valdybos narius 5 metų kadencijai. Jeigu yra laisvų Valdybos narių pozicijų (t. y. vienas ar keli valdybos nariai atsistatydino ar nebuvo išrinkti per ankstesnius rinkimus), Visuotinio susirinkimo metu gali būti renkami nauji Valdybos nariai likusiam kadencijos terminui.
      2. Prezidentas pagal pareigas yra Valdybos narys. Likusieji 2 Valdybos nariai išrenkami paprastąja balsų dauguma. Valdybos nariais gali tapti tikrieji LISPA nariai, balsavimo metu surinkę daugiau nei 1/2 Visuotinio susirinkimo dalyvių balsų.
      3. Valdyba iš savo narių išsirenka Valdybos pirmininką. Pirmąjį naujai išrinktos Valdybos posėdį šaukia Prezidentas.
   9. Už darbą Valdybos nariams LISPA gali mokėti atlyginimą, jeigu taip nustato Visuotinis susirinkimas. Tokiu atveju, Valdybos narių darbo apmokėjimo tvarką nustato Visuotinis susirinkimas.
   10. Visuotinis susirinkimas gali atšaukti visą Valdybą arba atskirus jos narius nesibaigus jų kadencijai. Valdybos nariai gali atsistatydinti, įspėję Valdybą apie tai prieš 14 dienų. Ketinantis atsistatydinti Valdybos pirmininkas per minėtą laikotarpį privalo sušaukti Valdybos posėdį, kuriame Valdyba iš savo narių išsirenka naują Valdybos pirmininką. Jeigu atsistatydina visa Valdyba, Valdybos pirmininkas privalo apie tai raštu pranešti Prezidentui ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Tokiu atveju Prezidentas šaukia neeilinį Visuotinį susirinkimą šių įstatų 5.4 punkte nustatyta tvarka.
   11. Jeigu atšaukiama ar atsistatydina visa Valdyba, Visuotinis susirinkimas išrenka naują Valdybą naujai 5 metų kadencijai. Jeigu atšaukiami ar atsistatydina atskiri Valdybos nariai, naujai išrenkamas tik trūkstamas narių skaičius likusiam kadencijos laikui. Jeigu atšaukiamas Valdybos pirmininkas, Valdyba iš savo narių išsirenka naują Valdybos pirmininką artimiausio Valdybos posėdžio, kurį šaukia Prezidentas, metu.
   12. Valdyba:
       1. šaukia Visuotinį susirinkimą, sudaro jo darbotvarkę, pateikia Visuotiniam susirinkimui visą reikiamą medžiagą darbotvarkės klausimams svarstyti arba paveda tai atlikti Prezidentui;
       2. teikia Visuotiniam susirinkimui siūlymus dėl kitų juridinių asmenų steigimo ar dėl tapimo kitų juridinių asmenų dalyviu;
       3. teikia Visuotiniam susirinkimui Valdybos veiklos ataskaitas;
       4. sprendžia LISPA narių pašalinimo klausimus;
       5. tvirtina LISPA biudžetą;
       6. keičia LISPA buveinės adresą. Sprendimas priimamas 2/3 Valdybos narių balsų dauguma, gavus naujos buveinės savininko raštišką sutikimą;
       7. užtikrina, kad būtų įgyvendinti Visuotinio susirinkimo sprendimai;
       8. sprendžia kitus LISPA veiklos klausimus, kurie pagal savo esmę priskirtini valdymo organo kompetencijai.
   13. Valdybos pirmininkas:
       1. šaukia Valdybos posėdžius, sudaro jų darbotvarkę ir jiems pirmininkauja;
       2. pasirašo Valdybos posėdžių protokolus;
       3. pavaduoja LISPA prezidentą.
   14. Tuo atveju, jei Valdybos pirmininkas posėdyje nedalyvauja, Valdyba iš savo narių išsirenka posėdžio pirmininką, kuris pasirašo ir Valdybos posėdžio protokolą.
   15. Valdybos posėdžio šaukimo iniciatyvos teisę turi Valdybos pirmininkas ir ne mažiau kaip 1/3 Valdybos narių. Apie šaukiamą Valdybos posėdį Valdybos pirmininkas privalo pranešti Valdybos nariams ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki posėdžio, nurodant posėdžio vietą, laiką ir darbotvarkę. Valdybos posėdis gali būti sušauktas ir nesilaikant šiame punkte nustatyto termino, jei nėra prieštaraujančių Valdybos narių.
   16. Valdyba turi teisę priimti sprendimus ir Valdybos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame (fiziškai ar virtualiai) dalyvauja ne mažiau kaip 1/2 valdybos narių. Valdybos sprendimas yra priimtas, kai už jį balsuoja ne mažiau kaip 1/2 posėdyje dalyvaujančių valdybos narių. Valdybos nariai turi lygias balso teises. Balsams pasiskirsčius po lygiai, sprendimą lemia Valdybos pirmininko balsas.
   17. Prezidentą 5 metų kadencijai renka ir turi teisę atšaukti Visuotinis susirinkimas. Prezidentu išrenkamas asmuo, gavęs daugiausiai Visuotinio susirinkimo narių balsų. Prezidentas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo. Prezidentu tas pats asmuo gali būti išrenkamas ne daugiau nei dvi kadencijas iš eilės. Prezidentas pagal pareigas yra Valdybos narys.
   18. Prezidentas:
       1. atstovauja LISPA santykiuose su valstybės valdžios ir valdymo institucijomis, fiziniais bei juridiniais asmenimis ir organizacijomis, sudaro sandorius LISPA vardu;
       2. teikia siūlymus Visuotiniam susirinkimui ir Valdybai LISPA strateginio planavimo ir veiklos klausimais;
       3. teikia eiliniam Visuotiniam susirinkimui savo veiklos ataskaitą;
       4. rengia ar organizuoja LISPA biudžeto projektą ir teikia jį tvirtinti Valdybai;
       5. priima į darbą ir atleidžia administracijos darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis;
       6. skelbia ar organizuoja viešos informacijos paskelbimą;
       7. tvarko LISPA narių sąrašus ar organizuoja jų tvarkymą, ir užtikrina juose esančios informacijos apie LISPA narius teisingumą;
       8. užtikrina LISPA nuosavybės teise priklausančio ir kitais pagrindais perduoto turto priežiūrą ir naudojimą pagal paskirtį, LISPA dokumentų ir archyvų išsaugojimą;
       9. užtikrina metinės finansinės atskaitomybės sudarymą;
       10. užtikrina teisės aktuose nustatytų duomenų apie LISPA ir dokumentų pateikimą Juridinių asmenų registrui;
       11. tais atvejais, kai yra išrinkta mažiau nei 1/2 Valdybos narių ir dėl to Valdyba negali priimti sprendimų, šaukia neeilinį Visuotinį susirinkimą, sudaro jo darbotvarkę, į kurią privalomai įtraukia Valdybos narių rinkimų klausimą, ir praneša apie Visuotinį susirinkimą šiuose įstatuose nustatyta tvarka;
       12. užtikrina LISPA narių informavimą apie esminius įvykius, turinčius reikšmės LISPA veiklai;
       13. vykdo kitas teisės aktuose bei šiuose įstatuose nustatytas pareigas.
       14. Jeigu Prezidentas dėl kokių nors priežasčių negali vykdyti savo pareigų, jį pavaduoja Prezidento įgaliotas Valdybos narys. Prezidentui nesuteikus tokių įgaliojimų jokiam Valdybos nariui, Prezidentą pavaduoja Valdybos pirmininkas arba Valdybos paskirtas Valdybos narys.
       15. Visas 5.18 punkte numatytas pareigas Prezidentas gali pavesti vykdyti Valdybos nariui, apie tai informavęs Valdybą.
   19. Kandidatavimo į prezidento ir valdybos nario poziciją tvarka įtvirtinta LISPA reglamente.

6. skirsnis. Dokumentų ir kitos informacijos apie LISPA veiklą pateikimo nariams tvarka
   1. LISPA nariui raštu pareikalavus, Valdyba ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti nariui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: LISPA įstatų, metinės finansinės atskaitomybės ataskaitų, LISPA veiklos ataskaitų, Visuotinių susirinkimų ar Valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti Valdybos ar Visuotinio susirinkimo sprendimai, narių sąrašų, kitų LISPA dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus. Atsisakymą pateikti dokumentus LISPA turi įforminti raštu, jeigu narys to pareikalauja. Ginčus dėl nario teisės į informaciją sprendžia teismas.
   2. Su praėjusių finansinių metų LISPA veiklos ataskaita gali susipažinti visi to pareikalavusieji fiziniai ir juridiniai asmenys. Ne vėliau kaip per 10 dienų nuo raštiško jų pareikalavimo, LISPA prezidentas privalo sudaryti galimybę tokiam asmeniui susipažinti ir (ar) pateikti kopiją LISPA buveinėje ar kitais būdais susipažinti su veiklos ataskaita. Atlyginimas už pateiktų dokumentų kopijas negali viršyti jų pateikimo sąnaudų.

7. skirsnis. LISPA pranešimų ir skelbimų paskelbimo tvarka
   1. Tais atvejais, kai LISPA pranešimai ir skelbimai turi būti paskelbti, jie skelbiami LISPA interneto svetainėje ir el. paštu.
   2. Už viešos informacijos pateikimą laiku atsako Prezidentas.

8. skirsnis. Filialų ir atstovybių steigimo LISPA tvarka
   1. LISPA filialai ir atstovybės steigiami Visuotinio susirinkimo sprendimu, gavus Valdybos siūlymą.

9. skirsnis. LISPA lėšos ir jų panaudojimas
   1. LISPA lėšas sudaro:
      1. Narystės mokesčiai;
      2. Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo tvarka gauta finansinė parama;
      3. Fizinių asmenų, labdaros organizacijų ir labdaros fondų paaukotos lėšos;
      4. Nevalstybinių organizacijų, tarptautinių visuomeninių organizacijų dovanotos lėšos;
      5. Kredito įstaigų palūkanos už saugomas LISPA lėšas;
      6. Pajamos iš LISPA vykdomos veiklos;
      7. Kitos teisėtai gautos lėšos.
   2. LISPA nuosavybės teise gali priklausyti pastatai, įrengimai, leidyklos, spaustuvės, transporto priemonės, socialiniai ir labdaros objektai, taip pat kitas turtas, reikalingas nuostatuose numatytiems tikslams įgyvendinti, kuris gali būti įsigytas už LISPA priklausančias lėšas, taip pat dovanojimo, paveldėjimo ar kitokiu teisėtu būdu.
   3. Visuotinis susirinkimas sprendžia LISPA lėšų ir nuosavybės paskirstymo klausimus, jeigu LISPA veikla pasibaigia Visuotinio susirinkimo sprendimu.
   4. LISPA leidžiama nuosavybės ar bet kokiomis kitomis teisėmis valdomą turtą ir lėšas perleisti, užtikrinti juo prievolių įvykdymą ar kitaip apriboti savo valdymo, naudojimo ir disponavimo teise tik tuo atveju, kai tuo siekiama įgyvendinti šiuose įstatuose nustatytus veiklos tikslus (įskaitant ir labdaros, ir paramos tikslus pagal Labdaros ir paramos įstatymą).
   5. LISPA net ir įstatų 2-ame skirsnyje nurodytais tikslais draudžiama:
      1. Neatlygintinai perduoti LISPA turtą bet kuriam LISPA nariui, LISPA darbo sutarties pagrindu dirbančiam asmeniui ir su jais susijusiems asmenims, ar tretiesiems asmenims, išskyrus labdaros ir paramos tikslus, nustatytus pagal Labdaros ir paramos įstatymą;
      2. Mokėti LISPA steigėjui ar nariui išmokas iš pelno dalies ar perduoti likviduojamos LISPA turto dalį viršijančią stojamąjį nario įnašą ar nario mokestį;
      3. LISPA turtą ir lėšas, įskaitant pelną, jokia forma, išskyrus labdarą ir paramą pagal Labdaros ir paramos įstatymą, skirstyti LISPA nariams ar LISPA Prezidentui, Valdybos nariams, LISPA darbo sutarties pagrindu dirbantiems asmenims, išskyrus atvejus, kai yra mokamas darbo užmokestis, kitos su darbo teisiniais santykiais susijusios išmokos ir kai autorinės sutarties pagrindu mokamas autorinis atlyginimas, atlyginama už suteiktas paslaugas, patirtas su LISPA veikla susijusias išlaidas ar parduotas prekes;
      4. Suteikti paskolas, įkeisti LISPA turtą (išskyrus atvejus, kai turtas įkeičiamas LISPA prievolėms užtikrinti), garantuoti, laiduoti ar kitaip užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą. Ši nuostata netaikoma, kai skolinamasi iš kredito įstaigų ir kai Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Lietuvos Respublikos įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti teisės aktai numato kitaip;
      5. Skolintis pinigų iš LISPA nario ar su juo susijusio asmens ir mokėti palūkanas. Ši nuostata netaikoma, kai skolinamasi iš kredito įstaigų;
      6. Skolintis iš kitų asmenų, mokant neprotingai dideles palūkanas;
      7. Pirkti prekes ir paslaugas už akivaizdžiai per didelę kainą, išskyrus atvejus, kai tokiu būdu yra suteikiama labdara asmeniui, kuris pagal Labdaros ir paramos įstatymą yra labdaros gavėjas;
      8. Parduoti LISPA turtą už akivaizdžiai per mažą kainą, išskyrus atvejus, kai tokiu būdu yra suteikiama labdara asmeniui, kuris pagal Labdaros ir paramos įstatymą yra labdaros gavėjas;
      9. Steigti juridinį asmenį, kurio civilinė atsakomybė už juridinio asmens prievoles yra neribota, arba būti jo dalyviu;
      10. Vykdyti valstybės ar savivaldybių, jų institucijų ar pareigūnų bei valstybės tarnautojų viešojo administravimo funkcijas, jeigu to nenumato kiti įstatymai;
      11. Vykdyti profesinių sąjungų, religinių bendruomenių, asociacijų ir centrų bei pagal jų kanonus, statutus ar kitas normas tos pačios religijos tikslams įgyvendinti įsteigtų juridinių asmenų, kredito unijų ir kitų juridinių asmenų, kurie yra kitos teisinės formos, funkcijas, jei šias funkcijas pagal įstatymų nuostatas gali vykdyti tik tam tikros teisinės formos juridiniai asmenys;
      12. Ginkluoti savo narius, organizuoti jiems karinius mokymus ir steigti karinius būrius, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.
   6. LISPA pinigus, gautus kaip paramą, taip pat kitus negrąžintinai gautus pinigus ir kitą turtą naudoja juos davusio asmens nurodytiems tikslams, jeigu asmuo tokius tikslus nurodė. LISPA privalo sudaryti išlaidų sąmatą, jei tai numatyta teisės aktuose arba pinigus davęs asmuo to reikalauja. LISPA negali priimti pinigų ar kito turto, jei duodantis asmuo nurodo juos naudoti kitiems, negu LISPA įstatuose yra nustatyta, tikslams.

10. skirsnis. LISPA veiklos kontrolės tvarka
    1. LISPA turtas yra naudojamas LISPA tikslams ir uždaviniams įgyvendinti.
    2. LISPA finansinę veiklą tikrina audito įmonė, kurią renka Visuotinis susirinkimas;
    3. Audito įmonė privalo:  
       1. Tikrinti LISPA metinę finansinę atskaitomybę ir kitus finansinės veiklos dokumentus, kai pareikalauja Visuotinis susirinkimas;
       2. Visuotinio susirinkimo ar Valdybos pavedimu atlikti LISPA finansinės veiklos patikrinimus ir artimiausiame Visuotiniame susirinkime arba Valdybos posėdyje pranešti apie patikrinimų metu nustatytus pažeidimus;
    4. Prezidentas ir Valdyba privalo pateikti audito įmonei jos reikalaujamus buhalterinės apskaitos dokumentus.

11. skirsnis. LISPA įstatai ir jų keitimo tvarka
    1. LISPA įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo LISPA vadovaujasi savo veikloje. LISPA įregistruotų įstatų originalas yra saugomas LISPA buveinėje.
    2. Sprendimą pakeisti LISPA įstatus priima Visuotinis susirinkimas ne mažiau kaip 2/3 jame dalyvaujančių LISPA narių balsų dauguma.
    3. Įstatų keitimo projektą turi teisę teikti Valdyba, Prezidentas, ne mažiau kaip 1/3 LISPA narių.
    4. Įstatų pakeitimo projektas turi būti pateiktas raštu ir ne vėliau nei prieš 10 darbo dienų iki Visuotinio susirinkimo išplatintas LISPA nariams el. paštu.
    5. Visuotiniam susirinkimui priėmus sprendimą pakeisti LISPA įstatus, surašomas visas pakeistų įstatų tekstas ir po juo pasirašo Visuotinio susirinkimo įgaliotas asmuo.
    6. LISPA įstatų pakeitimai įsigalioja įregistravus juos Juridinių asmenų registre.

2018 m. lapkričio mėn. 9 d.
Lietuvos išplėstinės slaugos praktikos asociacijos prezidentė Aušra Dubosienė